Tolerancija ir pasirinkimo skirtumas,

Kaip teisingai pasirinkti guolį?

Leonidas Donskis: „Tolerancija – tai kasdieniai išmėginimai“

Demokratinėje ES visuomenėje labai daug kalbama apie toleranciją. Šis žodis tapo tarsi koks burtažodis, galintis, atseit, panaikinti bet kokius visuomenėje kylančius konfliktus ar nesusipratimus.

Be gilesnio pasvarstymo tikima, kad tolerancijos pasekmės yra tik teigiamos. Ar iš tikrųjų taip? Pats tolerancija ir pasirinkimo skirtumas tolerancija yra lotyniškos kilmės tolerantia ir reiškia kantrybė, ištvermė. Lietuviui svetimžodis tolerancija nieko giliau nesako, o pasak Vydūno, kaip ir visi kiti svetimžodžiai, niaukia sąmonės šviesą.

Vartokime seną lietuvišką žodį pakanta: Augindami pakantą tarp savęs auginame ir teisingumą, ir širdingumą Vd ; arba pakantumas: Negalima taikstytis su pakantumo atmosfera tinginiams ir darbo drausmės laužytojams LKŽ.

Pats žodis pakanta ir paaiškinamieji sakiniai mums byloja, kad pakanta tam, kuris pakenčia nėra vien tiktai gerai. Pakanta, kaip sako pats žodis, reiškia didesnę ar mažesnę kančią.

Žinoma, pakantusis, kaip sako Vydūnas, ugdo savyje teisingumą bei širdingumą, tačiau jam ir skauda, nes jis kenčia. Kita vertus, matome, kad per didelis pakantumas kenkia visuomenei, ardo joje esamą tvarką.

tolerancija ir pasirinkimo skirtumas

Jeigu bet kokia visuomenė, organizacija, partija ar struktūra sugebėtų laikytis visiško tolerancija ir pasirinkimo skirtumas tolerancijosjos paprasčiausiai nebeliktų, — toleruojami reiškiniai ją greitai sunaikintų. Kiekviena struktūra ar organizacija, pradedant nuo pačios paprasčiausios — dviejų žmonių draugystės ar santuokos, — turi savo taisykles, kurių reikia laikytis, kad tam tikra struktūra galėtų gyvuoti.

Europos Sąjungoje, kurioje tiek daug kalbama apie toleranciją, labai daug kas netoleruojama. Jei ES viską toleruotų, jos paprasčiausiai nebūtų. Sąjunga turi savo programą bei tikslus, kuriems turi paklusti tie, kurie nori tapti ES nariais.

N. Vasiliauskaitė. Toleruoti reiškia įžeisti

Ji nepakenčia netoleruoja tų, kurie nesilaiko nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Taip būna bet kokio dydžio visuomenėje ar struktūroje.

tolerancija ir pasirinkimo skirtumas

Jei šeima tampa pakanti toms gyvenimo normoms, kurios dabar yra vis labiau propaguojamos, ji vis labiau irsta. Tas pats tinka ir atskirai asmenybei. Jei aš tampu absoliučiai pakantus tam, kas yra priešinga mano religijai, mano etinėms vertybėms ar įsitikinimams, mano gyvenimas nebetenka prasmės, aš nebesivystau ir apskritai sunykstu kaip asmenybė ir lengvai pasiduodu bet kokioms įtakoms ar manipuliacijoms.

Kai visuomenė yra tapusi tokia amorali, kad rėksmingai ir su pasididžiavimu pažeidinėja visus Dievo įsakymus, ji ima primygtinai reikalauti laikytis vienos vienintelės dorybės — toleruoti jos amoralumą. Ji neleis tau smerkti jos veiksmų laikant juos neteisingais, todėl sukūrė ištisą tikėjimo sistemą, kurioje tokie veiksmai nėra neteisingi, tad juos darančių nebegalima laikyti nusikaltėliais, niekšais ar blogais žmonėmis. Nusikaltėlis, niekšas ir blogas žmogus esi tu, jeigu juos smerki! Lietuvos, kaip Vakarų Europos šalies, pamatą sudaro krikščioniškosios vertybės, persmelktos tolerancija: Kristus vienodai bendravo ir su kitatikiais, ir su svetimšaliais nė nemėgindamas atversti jų į naująjį tikėjimą, nepaisant to, šiandien Lietuvoje tolerancija atrodo fasadinė: ji būna arba apsimestinė, arba toleruojame tai, kas mums tiesiog nerūpi.

Jeigu politikas būtų labai pakantus, jis labai greitai netektų įtakos. Bet jeigu jis nekalbėtų apie pakantumą, jis vėlgi būtų blogas politikas ir netrukus nueitų nuo scenos. Kalbos apie toleranciją ir buvimas tolerantišku dažniausiai yra skirtingi dalykai. Pagalvoję tikriausiai surastume ne vieną priežastį. Pakantumas, tolerancija, kaip ir kiekvienas reiškinys, yra ir geras, ir blogas.

Pakanta — abipusiai aštrus ginklas ir su juo reikia elgtis taip, kad per daug nesužeistum nei savęs, nei kitų, kuriems turėtum būti pakantus. Pakantumas visada veda į konfliktą, kur susiduria dvi priešingos nuomonės ar jėgos.

Todėl yra būtina stebėti, kad tie, kuriuos pakenčiame nesunaikintų toleruojančių. Ir atvirkščiai, reikia stengtis, kad pakanta būtų pakankama ir nesunaikintų tų, kuriuos reikia pakęsti.

  1. Plaktukas dvejetainiuose variantuose
  2. Idėja, kaip galite užsidirbti
  3. Deja, pasaulis nevienalytis, labai skirtingas ir greitai besikeičiantis.
  4. Parinkčių skaitytuvas
  5. Aleksandras Žarskus. Apie pakantumą: tolerancija ir diskriminacija
  6. Didžiai netolerantišku demokratijos priešu de facto tampa
  7. Leonidas Donskis: „Tolerancija – tai kasdieniai išmėginimai“ - fotoarte.lt
  8. Pasirinkimo išmokėjimo funkcija

Trumpai sakant, per didelė pakanta tampa savinaika, o per maža pakanta naikina tuos, kuriuos reikia pakęsti. Suvokus prieštaringą pakantos poveikį, toleranciją galima viešai naudoti, kaip slaptai veikiantį ginklą, t.

Pastebėkime, kad tie, kurie garsiausiai kalba vidinė pasirinkčių vertė yra lygi nuliui toleranciją, patys dažnai būna netolerantiški, nes jie turi garsiai nepasakomų tikslų, kuriuos ir pridengia žodžiais apie toleranciją bei diskriminaciją. Tai dažnai šiuolaikinių politikų vartojamas ginklas: apie toleranciją jie kalba tik teigiamai, iš visų reikalauja pakantumo, o patys yra mažiausiai pakantūs.

Trumpai sakant, veikiama pagal paradoksalų principą: netolerancija nebus toleruojama — nepakanta nebus pakenčiama. Šitokiu būdu naudojant pakantumą, griaunama sena tvarka ir įvedama nauja tvarka. Kitaip sakant, šiuolaikinės socialinės revoliucijos arba perversmai visuomenėje socialinė inžinerija vykdomi be kraujo, manipuliuojant žodžiais ir naudojant informacines technologijas bei žiniasklaidą. Genetinė inžinerija — girdėta sąvoka. Socialinė inžinerija — naujai pradedama vartoti tolerancija ir pasirinkimo skirtumas.

Ką ji reiškia? Tai reiškia, kad su visuomene atliekamos panašios manipuliacijos bei eksperimentai, kaip ir su gyvais organizmais, ląstelėmis ar genais. Kas tai yra visuomenė?

Visuomenę taipogi galima laikyti tam tikru organizmu. Su šiuo dideliu organizmu — visuomene societas — atliekami eksperimentai, kaip ir su kitais organizmais. Tai ir yra socialinė inžinerija, kurios padarinius mes jau tolerancija ir pasirinkimo skirtumas. Tokiu būdu įvyko vadinamoji seksualinė revoliucija, tokiais metodais vykdoma šeimos ir visuomenės sanklodos arba lyties revoliucija bei gyventojų mažinimo, vadinamoji demografinė politika.

Tokios sąvokos, kaip daugiakultūriškumas, tolerancija, diskriminacija, atvira visuomenė, homofobija, seksizmas, somatinis fundamentalizmas ir kiti panašūs naujadarai, pasak Dž.

Tai, kas per amžius buvo laikoma blogiu, dabar, dėl mūsų pakantumo, mums peršama ir pamažu tampa visų pageidaujamais dalykais. Peršamą blogį visuomenė lengvai priima ne tik dėl pakantumo, bet ir dėl mūsų noro patirti, išgyventi ir pasimėgauti tuo, anksčiau netoleruotu blogiu.

tolerancija ir pasirinkimo skirtumas

Apie tai aiškiai liudija pirmojo pornografinio žurnalo Playboy, vėliau pavadinto erotiniu, išleidimo istorija JAV, metais. Leidėjas Hju Hefneris iš pradžių netikėjo žurnalo sėkme puritoniškoje ųjų metų Amerikoje. Vėliau jis pasakojo, kad pirmame numeryje, kurį jis paruošė Čikagoje, nenurodė net žurnalo adreso, nes nebuvo įsitikinęs, ar pavyks išleisti antrąjį numerį.

Tačiau sėkmė buvo stulbinanti. Pirmojo pornografinio žurnalo steigėjas per trumpą laiką tapo vienu iš turtingiausių JAV žmonių. Netrukus visa Amerika buvo užtvindyta milijonais panašaus pobūdžio žurnalų ir laikraščių. Seksualinę revoliuciją palaikė ir skatino visos įtakingiausios JAV ir Europos žiniasklaidos.

tolerancija ir pasirinkimo skirtumas

Porno biznis tapo pelningiausiu verslu Amerikoje ir Anglijoje. Tas noras patirti blogį, juo pasimėgauti ir yra perdėtos tolerancijos, kokią dabar išgyvename, pagrindinė priežastis. Ko gero, ir čia neapsieita be įsikišimo Dievo prokuroro — šėtono, aprašyto Senojo Testamento Jobo knygoje.

Tik šiuo atveju šėtonas, stovėdamas prie Jo sosto, Dievui kalbėjo taip: Išbandyk žmogų seksualinėmis laisvėmis ir matysi, kaip jis pamirš tave, ieškodamas malonumų sekse. Ir šį kartą šėtonas buvo teisus.

Šiuolaikinis žmogus, priešingai nei Jobas, neišlaikė gundymo seksualinėmis laisvėmis ir nevesk mūsų į pagundą ir nusigręžė nuo Dievo. Pasak baltarusių prof. Veiniko Kur gyvena mintis? Raštas nelaiko smegenų mąstymo centru. Smegenys Biblijoje paminėti tik du kartus — Jobo knygoje Job 21, 24 : Jis yra gerai atsigavęs ir jo kaulams nestigo smegenų; ir Laiške žydams Žyd 4,12 : Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už dviašmenį kalaviją.

Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Rašte nėra nei mažiausios užuominos, kad smegenys mąsto. Minėtoje Šv. Rašto citatoje yra nurodymas, jog Dievas teisia žmogaus širdies sumanymus ir mintis. Daugybėje Šv. Rašto vietų sakoma, kad mintys ir sumanymai yra širdyje.

Kas yra tolerancija ir kodėl jos svarbu mokytis nuo mažų dienų?

Visi jų širdies sumanymai ir mintys buvo piktos Pr 6, 5 ; Pikta jie mąsto savo širdyje Ps3 ; Kvailystė įėjo į širdį Pat 25, Vietų, kur minima širdis, Biblijoje yra apie šešis šimtus. Visas citatas apie širdies veiklą galima suskirstyti į tris grupes: 1 apie tai, kas įeina į žmogaus širdį, 2 kas vyksta širdyje ir 3 kas iš širdies išeina. Taigi, ir širdis nėra mąstymo organas.

Ji tik priima ir perduoda toliau. Širdis taipogi yra jausmų centras. Ir dar, širdis yra savotiškas jausminis filtras. Priimamą informaciją — mintį ji gali sustiprinti arba visai atmesti.

Galbūt jus domina